Pradėkime nuo istorijos. Šis vyras gimė prieš trisdešimt keturis metus, lapkričio šeštą dieną. Manau visų pirmą reikia pradėti nuo frazės. "tėvų neišsirinksi" tad taip... Jis gimė medžiotojų giminėje, ir buvo dinastijos paveldėtojas. Motina žydė, tėvas vokietis, abu iš medžiotojų šeimų. Tad vaje kokia laimė buvo giminėms, kad pas Berg pirmas vaikas, berniukas. Galbūt jis būtų išaugęs visai padorus, normalus žmogus, bet deja. Motina buvo šalta, tėvas taip pat. Jiems buvo svarbiau darbas, žudynės, nei sūnus. Prie giminių, kaimynų, vaje kokie visi laimingi, o namie beveik nei žodžio netaria vienas kitam. Taip ir augo Gerardas. Jam jau vaikystėje sapnavosi košmarai nuo tėvų istorijų apie vampyrus, demonus ir kito plauko padarus. Jam it kokiam naciui buvo diegiama, kad visi ne žmonės- privalo mirti. Daug žaisti negalėjo, buvo per daug užimtas fizinėmis treniruotėmis. Mokslai taip apt turėjo spindėti, draugų nebuvo leidžiama turėti, mat tėvai aiškino, jog niekuo negalima pasitikėti. Taip gyvenimas ir bėgo. Paauglystėje tapo šiek tiek "naglesnis" jau nebesiskaitė su tėvais, susimušti su tėvu buvo pramoga, oj kiek šimtus kartų jis kruvina šypsena juokėsi iš tėvo kai šis jį talžė ant žemės. Psichopatas? Tikriausiai. Mokykloje taip pat niekam nenusileido, darė kas jam svarbu, pamokų lankomumas neauksinis, bet jam ir nereikėjo, permesdavo akis per knygą ir šimtukas yra. Zakarijus buvo mandras vaikinas, susirado panašius į save, šiuos nusodino ir turėjo savo grupę. Aišku jam buvo diegiamos šeimos tradicijos, kad privalo susirasti medžiotoją ir panašiai. Tad negalima stebėtis kad visos merginos kurias kur nors priremdavo, būdavo tik vienkartiniai žaislai, juk ne medžiotojos tai net nevalia galvoti kažko rimčiau. Baigęs vidurinę, turėjo tapti kaip jo tėvas, niekur nesimokyti, keliauti po pasaulį ir jį valyti nuo visų padarų. Bet deja Gerardo planas buvo kitoks.Įstojo šis į universitetą, susikrovė mantą, neva visus ginklus pasiėmė ir "iškeliavo pakeliauti po pasaulį" o iš tiesų tiesiog persikėlė į kitą miestą. Universitete gyveno panašiai, valkatavo girtas iki paryčių, vis dar apdujęs sėdėdavo paskaitose ir vėl iš naujo. Tikriausiai būtų visiškai prasigėręs, bet jo kelyje pasimaišė vampyras. Teko žudyti ir prieš tai, bet visados kartu su kokia gimine. O dabar buvo vienas prieš vieną. Ne, ne koks herojus, išėjo su gerokai aptalžytu kailiu, bet už tat vampyrą pats nudėjo. Nuo to vakaro jis tapo tokiu, kokiu ir neva turėjo būti. Gerardas pajuto kraujo skonį, ką iš tiesų reiškia žudyti, koks malonumas apima kai po jo rankomis gęsta kieno nors gyvybė. Jis nustojo tiek gerti, paskaitos vis dar ne taip aktyviai lankomos, bet už tai dažnai keliavo po Vokietiją, ieškojo prie ko čia prikibti, su kokiu padaru susimušti ir ką čia nugalabijus. Per tokias keliones susipažino ir su Nikolaj. Spėsite, kad ir tą puolė? Oj ne. Jeigu jam koks padaras neatrodo vertas nužudymo, tai ir neprisikabins. Stebėtinai lengvai rado kalbą su demonu ir vis dėl to užsimezgė tvirta draugystė. Dar iki šios dienos šie du bendrauja ir Zakarijus be galo vertina draugystę su šiuo asmeniu, ir paskerstų ką nors jei tik reiktų dėl draugo. Architektūros studijos reikalavo laiko, bet į antrą kursą papuolė ir be didelio vargo. Tais metais susipažino su mergina vardu Viktorija. Ji atkreipė jo dėmesį dėl išvaizdos. Berg tai būtų buvusi eilinė žmogysta, pasismagini ir atsisveikini. Bet kažkaip kitaip išėjo ir jis užmezgė santykius su mergina. Taip laikas ir bėgo, jie pradėjo draugauti, dabar Gerardas derino mokslus, santykius ir medžioklę tarpusavyje. Pora mėnesių draugystės ir jis jai pasipiršo. Tiesiog jis toks bjaurus asmuo, kas jo, tas jo ir jis privalo tai pažymėti net jei tai ir mažas žiedas. Pristatę sužadėtinę tėvams, kas be ko pykčiai, rietenos dar vienos muštynės su tėvu, neva Gerardas jo negerbia, kad tokią parvedė į namus ir dar ketina jai jų garbingą pavardę suteikti. Žodžiu, po to pristatymo vaikinas prakeikė savo giminnę, nusispjovė ant jų ir matė dar tik kelis sykius. Metai prabėgo, baigė jis mokslus, gudrus vaikinas sugebėjo prasisukti. Nebūtų vokietis jei nebūtų pasielgęs taip... "Tradiciškai". Susirado visai neblogą įmonę kuri priklausė vilkolakiui. Šį užmušo, sumokėjo keliems žmonėms nemažai pinigų ir dokumentai buvo sutvarkyti jo vardu. Tad dabar jaunasis Berg užsiėmė nekilnojamuoju turtu. Metai bėgo, jis ir Viktorija tyliai susituokė, ceremonijoje dalyvavo tik patys artimiausi draugai. Dar keli metai prabėgo ir šeimą papildė dukra. Tą pačią akimirką kai jis išvydo savo mažąjį angelą, suvokė, kad gyvenime dar nieko taip stipriai nemylėjo ir nemylės. Metai prabėgo visai gerai, padėjo šeimoje, dirbo ir tiek. Dukra pakrikštyta ir kas be ko krikštatėvis buvo jo geras bičiulis. Bet kai mergaitei buvo metai ir keli mėnesiai, šiam kažkas pasimaišė. Tapo visiška tėvo kopija. Šaltas, su niekuo nesiskaitė, darbe beveik nebesilankė, vietoj to ėjo ir skrodė kone kiekvieną kas pasitaikė. Kaip medžiotojas, turėjo ginti žmones, bet deja ir šie jau ėmė kentėti nuo jo rankų. Santykiai su Viktorija pašlijo. Jis užkliudė netinkamas stygas ir priešų skaičius augo valandomis. Gerardas galiausiai sužinojo, kad žmona susirado nuolatinį gerbėją su kuriuo vis eidavo į pasimatymus. Vampyrą. Tai buvo smūgis iš pasalų. Sukėlęs baisiausią audrą namuose, sužeidęs žmoną šis buvo apimtas pavydo, kad net aiškiai nebematė. Dar keli mėnesiai ir šie išsiskyrė. Nors ir prisiekinėjo, kad jos nekentė, bet vis vien liūdesį skandino alkoholizme. Ne tik alkoholyje, bet ir narkotikuose. Milteliai, tabletės, adatos, visko prisiragavo. Gal ir būtų taip nusibaigęs, bet vieną dieną kai šis eilinį sykį prisišniojęs neprižiūrėjo dukters, ji nukrito nuo laiptų ir atsidūrė ligoninėje. Narkomanas ir alkoholikas tėvas, tik su socialine darbuotoja buvo prileistas prie dukrelės. Pas ją palatoje miegojo ant grindų, meldėsi visiems dievams, kad tik ši išgyventų. Kad ir kiek gyvybių atėmė, kad ir koks baisus pragaro kampelis jam rezervuotas, nusišypsojo laimė ir jo mažoji kovotoja atsigavo. Teismai, įrodinėjimai, kyšiai ir galiausiai dukra vėl buvo jo. Susikrovęs visus daiktus, pardavęs ir išdalinęs įmonę į gabalėlius, išvyko už Atlanto. Ten pagaliau vėl susitvarkė gyvenimą. Jau tvarkingai, pats atidarę kompaniją. Projektavimo ir statybų, samdė jaunus nepatyrusius architektus kuriems nereikėjo mokėti tiek daug kiek seniams. Aišku jam daugiau darbo nes reikėdavo tikrinti kiekvieną lapą ir kiekvieną kampą, bet viskas su laiku atsipirko ir šis pats suprojektavo dabar šiam priklausantį dangoraižį. Ne, ne visame tik jo darbuotojai, tiek jam nereikia, kitas patalpas nuomoja kitiems biurams. Dukrą be galo saugo, neveda net į darželį, Agata turi dvi aukles kurios dirba besikeičiančiu tvarkaraščiu. Pasistatė neblogą namą, gerame rajone. Susitvarkė ir sveikatą, pradėjo profesionaliau užsiimti mma, mažiau medžioja nes tam tiesiog neturi laiko, tai daro nebent paprašytas kieno nors pagalbos arba kas nors sumoka nemažai, kad šis pakankintų. Namuose, dažniausiai tik sveikas maistas. Labai griežtai žiūri į dukros mitybą, nes skaito knygas apie vaikų raidą. Vis gi kartais jai nuolaidžiauja, nes kaip kitaip... Šiai pradėjus zysti, kad nori šuns, ir tą nupirko, ir dar vieną, o galiausiai ir sau vieną rimtą nusipirko. Trys dresiruoti šunys naktimis budi namuose, o dienomis laksto po aptvertą kiemą. Kone kiekvieną rytą Gerardas keliasi penktą valandą ryto. Persirengia, pastato "elektroninė auklę" dukros kambaryje, susirenka šunis, sėda į automobilį bei pavažiavęs kelias dešimtis minučių, pasistato automobilį prie miško bei valandą praleidžia begiodamas su augintiniais. Grįžęs dar šiek tiek pasportuoja pusrūsyje, paplaukioja baseine ir susitvarkęs, eina žadinti dukros. Pilnaverčiai pusryčiai, pasitikta auklė ir jis keliauja į darbą. Stengiasi darbo neužleisti ant galvos ir priminti, kad turi gyvenimą, todėl vietoj pietų pertraukos eina į salę, kur ir užsiima mma. Prieš porą mėnesių susirgo liga. Na žinot, ta kur pasidarai vieną tatuiruotė ir jau nebematysi galo. Viskas prasidėjo nuo dukros vardo ant kairės krutinės pusės, prie širdies. Dabar jo planuose "rankovė" bet šiai reikia laiko, o pastarasis nelabai jo turi. Taip ir gyvena, kartas nuo karto su draugais išeina išgerti, kiekvieną naktį atsikelia kelis kartus nuo košmarų, išgeria arba tiesiog eina dirbti, stengiasi būti geras tėvas, nors kartais ir sunku, bet deda visas pastangas.
Na, o dabar šiek tiek kitko. Jo charakteris neprognozuojamas. Vienintelis žmogus su kuriuo elgiasi švelniai, tai dukra Agata. Net ir buvusi žmona turėjo prisitaikyti prie jo despotiškumo ir noro viską kontroliuoti. Jis pilnas sarkazmo ir ironijos, susimušti, ką nors papjauti vis dar gera, bet stengiasi šio narkotiko mažinti. Nelabai turi filtrą todėl dažniausiai sako tai ką galvoja. Darbe yra nepakenčiamas. Griežtas ir nesukalbamas. Jeigu jau kas padarė klaidą, tai jau gali susitaikyti su mintimi, kad keliaus iš darbo. Turi silpnybę seniems mustangams. Iš mėsos valgo tik vištieną ir per šventes jautieną. Per parą miega maždaug keturias valandas. Be kavos neįsivaizduoja savo gyvenimo. Užsibrėžęs tikslą, jo ir sieks. Nepaisant kokios moterys buvo ar bus jo gyvenime, Agata jam pati svarbiausia ir jeigu ši pasako kad kas nors nepatinka, tai tėvelis taip ir šokinėja pagal jos dūdelę. Nemėgsta populiariosios muzikos, geriau renkasi akustines versijas arba klasiką. Turi išrankią skonio paletę, todėl jei tik gali, valgo kur nors restoranuose. Aišku kai tapo vienišas tėvas, teko išmokti gaminti ir pačiam kokius paprastesnius patiekalus. Ankščiau skaitydavo knygas apie istoriją ar kokią biografiją, dabar skaito apie vaikų auklėjimą, jų psichologiją. Negali pakęsti kačių, šunys jam pirmoje vietoje. Nors ir dievina adrenaliną, dievina kraujo skonį, bet tai mažina mat nenori užsimušti, juk reikia rūpintis dukra. Bet visus mėgstamus užsiėmimus, automobilius, medžioklę, mma, moterų krušimą, darbą, iškeistų į vakarus su dukra ir jos žaislais.