.

Per savo gyvenima Selenė palaidojo daug sau artimų žmonių todėl gana dažnas svečias buvo kapinių vietovėse , neapleisdavo paklydusių sielų , kartas nuo karto ateidama jų nuraminti . Galbūt pirmu žvilsgniu gana bloga ir nemaloni moteris ištiesų savo širdyje nešiojosi prisiminimus , nuodėmes kurias norėjo nuskandinti ar giliai palaidoti , kas buvo neįmanoma . Skausmas , kuris niekada nedingsta , mintys niekada nenustojančios šėlti . kartais imdavo atrodyti jog atėjus vakarui ir likus vienai tarp keturių sienų jai pačiai prireikdavo psihiatrų pagalbos .
Todėl , Selenė ir dabar po maištingo pokalbio su seserimi ir nekaltų žmonių pykčio antplūdžio metu išsiustų anapiln ji atkaukšėjo į vietą , kur paprastai sutemus žmonės nevaikšto . Ir gerai , ramybė buvo gana vertinama D‘aramatiz todėl ji mėgavosi ja kol eidama takeliu link upelio pamatė vaikino siluetą , nebuvo nusiteikusi pašnekesiams tačiau kito kelio apeiti nebuvo , todėl ėjo tiesiai . Tik arčiau priartėjus ji pajuto jo energiją , ir sustongo už kelių šimtų metrų nepratardama nei žodžio . Daugelį metų ji vengė susitikimo , ir mėgino išmesti Alexander iš savo vargano gyvenimo , tačiau matyt jų keliai negali nesikirsti.

Praėjo tarsi visa amžinybė nuo momento kai moteris sustingo vienoje pozicijoje. Akimirka kuria negalėjo pajudėti ar ištarti žodžių . Tarsi būtų skradžiai žemę prasmegusi be galimybės sugryžti . Tačiau tai nebuvo tiesa, ji priešais vyrą stovėjo tarsi nuoga , jos sumišimas matėsi veide o kūnas rodė savotišką baimę . Baimę ne pačio Alexanderio o jausmo kuris dabar užplūdo jos kūną , - Alexander , - po to kai Carmont ištartas vardas skaudžiai palietė D‘aramatiz ausų bugnelį ši intuityviai tarė atgal . Nežinojo ką pasakyti, ar kaip reaguoji, elgtis šioje situacojoje . Tarsi per vieną akimirką milžiniškas miestas tapo tokiu mažu , bet Selenė nesiruošė pasiduoti savo demonams ji gliai įkvėpė kelis kartus ir priėjo arčiau Carmont , jau kuris laikas nebyliai svajojo apie jų susitikimą , - Tau nepasisekė , jog galiu tave liesti, - šioji vyptelėjo ir gerai užsimojusi vožtelėjo jam riebų antausį, - Šito jau seniai laukiau, - tarė atsitraukdama . Žinoma , ji nebuvo kvaila užburdama Alexanderį , begalinė meilė neleido izoliuoti ir savęs . Tuo metu ji tikėjo , jog jos prakeiskmas leis jo protui prašviesėti ir jis sugryš , ieškos jos tačiau tai buvo klaida . O dabar , pasitaikiusi puiki proga viskam apkalbėti , tik ar Selenė pasirengusi papasaoti Alexui jog jis turi sūnų ? veikiau mirs nei tai išklos . Todėl po savo neapdairaus poelgio ši atsitraukusi nusisuko nuo jo ir užsimerkė , tikrai kėtino išeiti kol dar ko neagalvoto nepadarė.

zdarof