Tamsos ir kančios pasaulis. Pragaras, klykiančiomis nuo skausmo pavargusiomis sielomis, ir juoku.... persmelkto beprotiško malonumo. Nikolay, namai. Jo pradžia, kai jis dar nė neturėjo šio vardo. Šetono sūnus, mirusiųjų prakeiksmas – demonas. Ilgus tūkstantmečius gimęs su pareigomis pragarui, būti atsakingam už kančių skyrimus sielomis, šis padaras nebuvo eilinis kaip visi kiti demonai. Jis nemėgo savo darbo. Ne dėl sielų kančių. Šis nebuvo gimęs taisyklėmis, pareigomis, ir įprastai monotonijai. Galiausiai įgrįsus ėmė maištauti.  Praleidinėti sielas, be jų kančios, kelti sumaištį, taip tęsėsi nė vieną šimtmetį. Tuomet kaip tik vyko garsusis pasaulio perversmas, nykstant žmonijai, sielų kiekis nepailstamai didėjo, atsakomybė taip pat, kurios Nikolajaus dėka, nebuvo laikomasis. Galiausiai šetonui trūko kantrybė ir vos angelų dėka, pradėjus atsikūrinėti pasauliui, demono siela buvo ištremta į žemę, be bilieto atgal. Gavęs jaunuolio kūną šiuometinės Rusijos ribose, jau po mėnesio jį visiškai užvaldė. Tačiau savo pilnas galias ir nemirtingumą įgavo žmogiškam kūnui sulaukus trisdešimt dviejų. Tuomet ir prasidėjo tikras demono gyvenimas. Nerūpestingas vyras buvo smalsus ir įnoringas viskam. Jį žavėjo pats gyvenimas, žemė, žmonės, visa tai siejo paslaptį, to ko jis dar nepažinojo. Čia viskas kitaip nei pragare. Su didžiausiu užsidegimu jis lietė viską, savo demonišku kvėpavimų jis siejo vieną po kitą aistras, net paprasčiausiems žmoniškiems dalykam. Menas, medicina, psichologija, geografija, mokslas.... jam tarsi impulsas skatinantis įminti visas mįsles, kol viską nepasiduodamas išsiaiškina iki pat galo. Vykstantis karai, pirmieji žmonių atradimai, viso pasaulio atsistatymas iki šiandienos, jis nebylus to stebėtojas.

Šį demoną tiesiogine to žodžio prasme priklausantis tamsai ir ryškiam gyvenimui. Žiaurus, tačiau ne toks, kuris mėgaujasi paskutiniu atodūsiu. Ne, jam tai per lengva ir per paprasta. Jis myli kančią. Ją tiesiog dieviną, iš to semdamasis energijos tarsi tai būtu būtina jo gyvybei. Savotiškai pamišęs, ne dėl savo aistrų kurių turi apsčiai, bet dėl liguisto potraukio sadizmui. Sarkastiškas, net pačiam gyvenimui ir viskam kas supa jį. Dažnas jį tiesiog gali palaikyti psichiniu ligoniu, pastebėję jo aistrą trykštančiam kraujui, nei palaikyti tiesiog pragaro demonu. Šis nesilaiko taisyklių. Jas kuria pats. Yra žodžio asmuo. Tiesmukiškas, nors melu pasinaudoja savo naudai, ar paties vidinio pasaulio nuslėpimui. Jau kone tris tūkstantmečius praleisdamas žemėj, jis pradėjo pažinti jausmus, kurie jį ėmė varstyti visai neseniai. Pripažįsta nedaug ką. Todėl prieiti gali ne kiekvienas. Dievina kūniška malonumą, eksperimentus. Daugiau linksmas, nei paskendęs rimtume. Tačiau geba ir tai. Puikiai įvaldęs asmenybės kaukių meną. Pagrinde nerūpi niekas, įskaitant ir ekologines problemas, tačiau geba kažkuo rūpintis, kas priartėja prie šio arčiau. Yra kerštingas, užsispyręs, valdingas ir tvirtas. Dažnai pasipuošęs galantiškumo prada, kuri neretai pirmą įspūdį apie jį padaro gera, nors tik giliau pažinus galima suvokti jo beprotybes.

Facts. Like/Dislike.:
-Daugiausia egzistencinį laiką praleido, Rusijoje, arba Rytų Europoje.
- Daugiau nei prieš penkis šimtus metų, buvo paniręs į mediciną, ir psichologiją. Įsigijo psichiatrinę ligoninę. Užsiiminėjo eksperimentais su žmonėmis, atlikdamas Frankenšteino darbą, kartu ir domėdamasis žmogaus fiziologija ir anatomija. Dabar ši ligoninė pagarsėjusi sadistinėmis ligonių gydymo priemonėmis, bei paslaptingomis jų mirtimis.
-Groja keletu instrumentu.
- Negali pakęsti operos, bei vaikų.
- Kelis šimtmečius turėjo tvirtus ryšius su mergina, su kuria ne per seniausiai išsiskyrė, ją išdavęs.
-Turi medicinos mokslų daktaro laipsnį.
-Jaučia keista antipatija tikintiesiems.
- Minta žmonių kančia ir paprastu žmogišku maistu.
- Geba naudoti telekinezę, pirokineze. Fiziškai stiprus, greitas. Greitai gyja.
-Turi tik jam reikšmingas tatuiruotes ant kūno.
-Demoną galima išvaryti iš kūno, tik tam tiktu religiniu ginklu.