:8578:

Dažnai vakarais, kai pradėdavo temti, Milanas išeidavo į miestą. Jam visados patikdavo tamsa ir apleistos vietos. Ne tik dėl aplinkos, tačiau ir dėl galimybės pasimaitinti, arba "išgelbėti" kokią merginą nuo blogesnės situacijos. Lėtai atžengęs apsižvalgė, vakaras dar buvo ankstus, todėl aplinkui dar nebuvo pašalinių. Suradęs patinkantį sienos griuvesį, kuris labai gerai tiko sostui. Jis staiga šoktelėjo ir atsisėdęs ant akmens jis iš kišenės išsitraukė elektrinė cigaretę ir užsirūkė. Nors jis ir gyveno ilgokai, vaikinas mėgo naujovęs.

Novos gyvenime sutapimai neegzistuodavo.. Niekada. Ji planavo, keitė, kai reikėjo - griovė, tačiau niekada neleisdavo kažkam turėti galią. Galią sutrikdyti, išmušti iš vėžių ir nors akimirkai suabejoti savo stiprumu bei saugumu. Gal todėl ir dabar, brunetė kuo puikiausiai žinojo, kur eina. Pas ką eina.. Nes dėl jai nesvarbių dalykų, savo laiko moteris negaišdavo. Ar galėjo būti sutapimas, jog Milan pasirodė būtent ten, kur prieš akimirką savo visą didybę atitempė ji? Stovėdama tiesiai už vyro, Nova kilstelėjo antakius. Pašaipus šypsnis švelniai gaubė jos lūpas, tačiau akys degė pykčiu ir pagieža. Šiaip supykusi ji buvo linkusi tiesiog nužudyti ir pamiršti, įsirašyti dar vieną elegantiškai tobulą nusikaltimą į savo sąskaitą, tačiau tai nebuvo bet kas.
- Atsargiai, galėjau tave nužudyti,- nė nesiteikdama pajudėti iš vietos, moteris šaltu ir pašaipiu balso tonu netikėtai sudrumstė tylą, kurioje skendo Milan. Na, tikriausiai kitas kartas kada vampyras mėgausis vakaro tyla bus.. Na, tuomet, kai brunetė užbaigs su juo tai, kas prasidėjo daug metų atgal. Ir visgi, nors Nova vadino emocijas ir jausmus šlykščiais vabalais, kuriuos vienintelis būdas suvaldyti - sutraiškyti, tačiau matyt buvo kažkas, ko ji nemokėjo valdyti.  Ir tai buvo dar vienas minusas Milan sąskaitoje.- iš tavo veido nesuprantu.. Pasiilgai manęs, ar gailiesi, jog tada buvai per silpnas,- lengvai sukdama tamsių plaukų sruogą aplink pirštą, Nova šyptelėjo.