Prieš daugiau nei 2500 metų , Vienoje iš Kanza genties šeimų gimė antras begalo lauktas vaikas . Taip , pasaulį išvydo skaisčios odos , aksominių plaukų sąvininkė . Mergaitė buvo pavadinta Selenės vardu .Gyvenimas šeimoje buvo daugiau nei geras , mergytė augo stiprėjo ir gražėjo su lyg kiekviena diena . Ji buvo mylima ir globojama netik tėvų bet ir vyresniojo brolio , kuris buvo jai tarsi apsauginė siena neprileisdavęs nieko prie auksiaplaukės .
Po metų , jų šeimą papildė dar viena givybė , tai buvo jos jaunėlė sesutė . Tokia žavi tamsiaplaukė mergaitė , Selenė kaip mat pamilo mažąjį stebuklą . Tačiau vaikystė bėga ir prabėga taip greitai , jog sureaguoti nespėji . Gaila tačiau aukdamo Selenė atsiskyrė nuo brolio ir sesers , tapo uždaresnė savyje , tik didelės negandos užpuolusios jų kaimą privertė vėl suvienyti jėgas su savąja šeima , tačiau bėdos po viena nevaikšto užklupęs maras ir tai jog jie liko tik tryse ,privertė juos bėgti . Bėgo ilgas dienas ir naktis , kol Myles atrado kažką neįtikimo tuščioje laukymėje . Tai buvo išsigelbėjimas , alkani ir ištroškę net nenumanė , kad tai kas yra tame šulinyje pakeis jų gyvenimus amžiams .
Įgavę galias , pajutę neapsakomą pilnatvę savyje jie nusprendė niekada nesiskirti . Po gerų keliolikos metų ilgo gyvenimo ir klajonių jie atsirado vienoje begalo gražioje žemėje . Tai buvo Ravenos ir jos vyro valdoma tvirtovė , Selenė nors ir buvo tyra ir begalo miela visgi palaikė savyje juodosios magijos pusę . Paviešėjusi ir kartu su seserimi apdovanojusi Raveną ir Alexandrą išskirtinomis galiomis ji atsiskyrė nuo savo šeimos .
Keletą metų ji nieko negirdėjo iš savo brolio ar sesers , mylėjo juos . Tačiau jos savitas būdas leido jai keliauti ir pažinti dar neatrastus kraštus , būtent šių kelionių metu ji sutiko vyrą .  Jauna ir patikli mergaotė susižavėjo stipriu, raumeningu karališkosios armijosvadu . Tuo metu Selenė dar nenutuokė kiek daug ta meilė jai kainuos .
Žavus vyras pakerėjo jauną paprastą kaimo merginą , judviejų meilė  buvos tipri ir rodėsi nenugalima , ilgas dienas negalėdavę pasitraukti vienas nuo kito buvo įsitikinę jog taip bus amžinai , ir viena naktis . Lemptinga naktis užtvirtinusi jų meilę buvo kažkas tyro ir nepakartojamo . Po šitiekos metų , Selenė jautėsi gyva ir laiminga .
Tik rytas , ankstus rytas ir Karaliaus karo sušaukimas sugebėjo stoti jiems skersai kelio . tas rytas buvo pražutingas , pati to nesuvogdama Selenė palydėjo savo vyrą pačiai gyvatei į nasrus . Ji žinojo , buvo girdėjusi jog karalystę puola kraujo ištroškęs drakonas , ir kaip buvo galima nuspėti jos Alexandras buvo pakviestas būtent tam , jog karaliui atneštų to slibino galvą . Buvo sunku mylimą vyrą išleisti į nežinomybę , tačiau jo duota priesaika jog jis gryš pas ją , ir jie amžinai bus kartu bei viską vainikuojantis bučinys atrodė privertė ją patikėti laiminga pabaiga .
Selenė laukė , dienas ir naktis neleisdama sau sudėti bluosto ji vis žiurėjo į mėnulį ir žvaigždes tikėdamasi nepamatyti krauju apsruvusio dangaus . Ir ji sulaukė , jos vyras visų šlovinamas žengė karalystės keliais rankose nešinas nukirsdintą slibino galvą . Visa minia sugužo į pilį , į atrodo vainikuojančią akimirką kai visi žmonės buvo išgelbėti nuo pragarao kančių .
Ir karaliaus žodžiai , taip šaidžiai ir skaužiai nuskambėję jos galvoje . Jos vyrui , Alexandui kaip dovana už išgelbėtą karalystę buvo įteikta Prinsesės Alenės ranka . Širdyje ji tikėjo , norėjo tikėti jog jų meilė yra galingesnė už viską , tačiau jo ištarti sutikimo žodžiai pervėrė jos širdį tarsi apnuodyta strėlė . Skausmas krutinėje ją draskė išvidaus tarsi milijonas šukių . Ir tai buvo tobulos pasakos pabaiga , Selenės širdis sudužo , svajonės išsisplaikstė vėjyje .
Sūrioms ašaroms bėgant skruostais ši nesugebėjo susivaldyti , stovėdama salės gale įsiveržė į priekį paskutinį kartą pažvelgdama jiems į dar gyvas jų akis . Selenės širdis pamažu sustingo , apsiniaukdama Naftos tamsumo skraiste , ji prakeikė savo vyrą ir jo būsimą žmoną pavertė  bejausme butybe . Tuo metu Selenė sunaikino visą gėrį buvusį savyje , jos šviesias garbanas  pakeitė tamsūs plaukai o akys apsinaiukė tuštuma .
Karaliaus rūmuose ji neužsibuvo , skausmo vedina ji išėjo iš pilies bei gryžusi į jų buvusius namus susirinko visus savo daigtus ir išvyko . Po keletos dienų , kai atrodė jog blogiau jau būti nebegali ši pasijuto esanti nėščia .  Taip , savo įsčiose ji nešiojo Alexandro nuodėmės vaisių .
Kad ir kokia ji įsiutusi pikta ir nusivylusi buvo  kudikį pasiliko , tuo metu nusprendusi susirasti savo brolį ir seserį. Vietos nustatymo burtais ši netrugdoma pasiekė jų buvimo vietą , jie priėmė ją atgal ir saugojo visą jos nėštumo laikotarpį .  
Gimdymas buvo sėkmingas , tamsiauplaukis  begalo gražus ir toks tobulas vaikutis išvydo šį žiaurų pasaulį . Ir atrodė jog Selenės širdis bent akimirkai vėl sugebėjo plakti .  Tačiau jo akys , buvo tokios panašios į jos mylimo vyro jog kaskartą pažvelgusi į savo kūdikį ji jausdavo netik negalinę meilę tačiau ir skausmą .
Metai bėgo , jos berniukas augo . Ji mylėjo savo vaiką  davė jam viską ką galėjo geriausio tik apie tėvą nesakė niekam . Buvo perdaug skaudu apie tai kalbėti . Tačiau metai ėjo ir jos vienturtis sūnus pradėjo gyventi sau .
Gyveno toliau ir Selenė , visus metus įkalinta ne ką mažesniame prakeiksme nei jos išdavikas mylimasis ir jo naujoji moteris . Buvo skaudu nesugebėti išplėšti jo iš savo širdies , todėl ieškodama būdų tai padaryti ji pasinėrė į juodosios magijos pinkles , ji sėjo nepykantą visur kur tik ėjo, didžioji Myles nuopelnų ištiesų buvo padaryti Selenės ir tik tai kurį laiką jai leido gyventi negalvojant apie skaudžią praitį .
Tačiau atėjo laikas kai Myles Selenė ir Maia pasiryžo sukurti magišką miestą , patalpinant į jį visus karalysčiu gyventojus į vieną vietą su atvirais portalais į buvusias karalysčių platybes . Po kurio laiko atsirado Bleumont miestelis .
Čia Selenė mėgino susikurti kitokį gyvenimą , tapo žymia psihiatre . Įkūrė savo Psihiatrinė ligoninę , ir mėgino pamiršti tai kuo tapo ir bent kurį laiką gyventi lyg normalus  žmogus . Rado žmogų , vampyrą kuris sugebėjo kiek arčiau priartėti prie moters . Kurį laiką jie gyveno kartu , tačiau ji taip ir nesugebėjo pajausti jam nieko daugiau kaip šltus jausmus . Nesugebėjo iš savo minčių ir širdies išmesti Alexo , ir taip vėl prasidėjo savotiškas kankinimasis ir pyktis , jog net gi dabar kai nebėra karalysčių priespaudos ir įstatymų jie vistiek yra taip toli vienas nuo kito .
Kaip bebūtų skaudu , naujasis jos vyras nesugebėjo susitaikyti ir mėgino priversti ją jam paklusti ir per prievartą mylėti . Tačiau štoks jo planas kainavo jam givybę , kai naktį po jo nevykusio bandymo ją užkalbėti ji išdarinėjo jį ant virtuvės grindų
O dabar , moteris liko viena su savo vaiku žinodama jog kažkur vaikšto jos dalelė širdies..