First topic message reminder :

???

true, būnam tiesiog draugais arba na galim kaip tik nesutarti kažkiek, bet gal irgi ne per daug stipriai:D just nemėgt vienas kito, dėl rūšių galbūt, ar šiaip kada praeityje Astorija pasimaišė medžiotojui kelį... :vve:

ok, sutariam :10:

kuom priimsi?:D

beveik? tai meilės neduosi? :/575: į šeimą nepriimsi? :vdsv:
oke, jei rimtai tai... gal pasipeškim taip broliškai? :27827:

kaip tai nenoriu? o.O čia ne nenoras, o nusivylimo rauda:DD
tai gal turi kokių minčių dėl tų unikalių mailu? :78764:

gal yra kokia mergina, kurios energija mirtinai galėjo išgerti Kyllian, kuri Aleksui rūpėjo...:D
arba tiesiog ne per seniausiai buvo toks įvykis, kad jauni mokyklinukai iš instituto, bastėsi gatvėmis padauginę alkoholio, Atticus tuomet sau ieškojosi aukų, neketino nieko žudyti naujam mieste, bet iš kažko pragyventi juk reikia, o va kompanija jaunuoliu, kurie bendrai savanoriškai jam paaukotų energijos tiesiog puikus taikinys. Keletą žodelių, ir jaunuoliai nė patys nepajuto, kaip buvo praradę dali savo jėgų. Kaip tik tuo metu, iš kažkur traukė tamsta dėstytojas Alex, prietemoje išgirdęs pažįstamų savo studentų balsus ir nuo jų pusės, kaip tik artėjanti tvirtos ir savimi pasitikinčios eisenos vaikiną, kaip mat sumetė galus kas įvyko. Jie susikovė. Žinoma jėgos nebuvo lygios. Medžiotojas ne tik nebuvo pasiruošęs kovai, bet ir vampyras buvo per daug senas, kad būtų įveikiamas. Tačiau Kyllian neturėjo tikslo jo žudyti. Nors galbūt geriau būtų tai padaręs, nes vampyro juokas, akivaizdi pašaipa ir tiesiog palikimas gyvo medžiotojo, tik dar labiau jį įsiutino, taip akivaizdžiai nupaišant taikinį ant jo.?

suvėliau kažkokį vėją, gal tiks;D

Manau, kad aprašytasis variantas visai tinkamas.

puiku :jyth:

:fbff:

Kaip?:)